tai jis iš tavo arbatos ištraukia citriną
tai jis pagraužia tavajam stalui kojas
tai jis junginėja šviesas, vaikšto ir
spragsi pirštais

jis mėčioja iki lubų tavo vaikus
skambina draugams ketvirtą valandą ryto
paskui trenkia į sieną butelį ir
myža į kriauklę

jis ateistas iš prigimties, jis dievo bausmė
jis tavo inkvizitorius ir saldusis kerštas
jis miega su tavo moterim ir miega
ramiai kaip kūdikis

jis ateina ir išeina kada panorėjęs
jis tyčia nesako tau kelinta valanda
jis juokiasi iš tavęs, juokiasi net
susiriesdamas

jis dažo tavo citriną į cukrų ir kramto
žiūri į akis ir sako: „kada nors tave nužudysiu“
žiūri, linguoja
tavo galvą ir šiepiasi.

it's him who plucks a lemon out of your tea
it's him who gnaws the legs of your table
it's him who switches the lights off and on, saunters around and
snaps his fingers

he tosses your children up to the ceiling
calls to friends at four in the morning
then flings a bottle against the wall
and pisses into the sink

he's an atheist by nature, he's God's punishment
he's your inquisitor and sweet revenge
he sleeps with your woman and sleeps
peacefully like a baby

he comes and goes whenever he wants
he deliberately does not tell you what time it is
he laughs at your expense, laughs
even doubling up

he dunks your lemon into sugar and chews it
he looks you straight in the eye and says "someday I'll kill you"
looks, nods
your head and grins.